Maironiui
Sako, mirdamas mane tu keikei,
O numires surustejai dar labiau.
Ligi siol as negaliu vis atsipeiket:
Juk tave mylejau ir gerbiau.
Ar galejau is pusiaukeles sugrizti?
Ar galejau – tais paciais keliais
Gena, gena pikto Dievo rykste, –
Atgalion ir atsigrezt neleis.
Aplink zeme skridusi su vetrom,
Vel isgirsiu mylimus vardus.
Tik akmuo, paduotas duonos vietoj,
Bus man atpildas skurdus.
Ir nenoriu sau geresnio nieko,
Tik prie zemes prisiglaust brangios,
Buti teviskes arimu slieku,
Melyna rugiagele rugiuos.
2 поблагодарили Doomed за хорошее сообщение: