COVID-19 liga plinta sparčiai, nes Lietuvoje vyrauja delta atmaina, o siekiant užkirsti plitimui kelią, kaip vienintelė priemonė matoma vakcinacija, sako virusologas Saulius Čaplinskas. Jo įsitikinimu, derėtų taikyti priemonių visumą – dėvėti kaukes, laikytis atstumų. Pasak S.Čaplinsko, šaltėjant orams padėtis su COVID-19 gali būti net prastesnė nei praeitais metais. Ir su tuo esą reikėtų kovoti ne ribojimais, o motyvuojant žmones bei ruošiantis. Juk virusas ir vėliau niekur nedings.
Statistikos departamento duomenimis, per praėjusią parą COVID-19 užsikrėtė 800 žmonių, nuo šios infekcijos mirė 16. Praėjusiais metais panašią situaciją turėjome tik spalį. Praėjusių metų rugsėjo 11-ąją Lietuvoje fiksuota 60 koronaviruso atvejų, mirčių išvis nebuvo. Kodėl situacija dabar žymiai prastesnė?
Kad užsikrėstum, užtenka kelių sekundžių Pasak S.Čaplinsko, Lietuvoje įsivyravusi koronaviruso delta atmaina plinta žymiai sparčiau nei, pavyzdžiui, Uhano atmaina ar kitos. „Kai atėjo delta atmaina, reikia trumpesnio laiko būti su infekuotu žmogumi, greičiau užsikrečiama“, – 15min komentavo mokslininkas. Anksčiau rekomenduota vengti ilgesnio kaip 15 minučių kontakto su žmonėmis, nes maždaug tiek laiko užtrunka užsikrėtimas Uhano atmaina.
„Su delta atmaina reikia ne keliolikos minučių, o kelių sekundžių“, – pažymėjo S.Čaplinskas. Jo vertinimu, pastangų, kurios buvo įdėtos ir yra dedamos siekiant sustabdyti viruso plitimą, neužtenka. „Aš ne kartą sakiau, jeigu paliksim virusui galimybę plisti, jis ir plis. Nereikia būti ypatingu pranašu ar virusologu norint suvokti, kad šitas ruduo, šita žiema gali būti kur kas sunkesnė negu prieš tai buvusi“, – tikino virusologas. Verta dėvėti kaukes, naudoti purškalus Visgi bent pristabdyti COVID-19 plitimą nėra taip paprasta. „Kad vystytųsi infekcinis procesas, reikia trijų sąlygų: infekcijos šaltinio, tinkamų plitimo kelių ir imlaus žmogaus. Jeigu grandinė bet kurioje vietoje bus nutraukta, infekcinis procesas nesivystys, <...> epidemija nesivystys. Dabar diagnozuoti infekcijos šaltinį ir jį eliminuoti yra labai sunku. Kai trečias žmogus perduoda virusą kitam, jam niekada neišsivysto simptomai – jis nežinos, kad serga, jei neatliks tyrimų. Antras žmogus tuo metu, kai užkrečia kitą žmogų, irgi nežino – tik trečdaliui žmonių paskui išsivysto simptomai“, – pasakojo S.Čaplinskas ir apibendrino, kad eliminuoti visų infekcijos šaltinių, kai plinta būtent COVID-19, niekada nepavyks.
Koronavirusas plinta oro lašeliniu būdu, tad norint neužsikrėsti reikia neįkvėpti sergančio žmogaus iškvėpto oro. „Kaip tą padaryti, jeigu nežinai, kas yra infekuotas? Reikia laikyti atstumo, vengti eiti ten, kur gali būti infekuoti žmonės, dėvėti medicinines kaukes, naudoti nosies purškalus su jota-karageninu, kurie gleivinę padaro drėgną, suriša viruso krūvį“, – vardijo S.Čaplinskas. Svarbu įgyti kolektyvinį imunitetą Trečias jo įvardytas būdas nutraukti infekcijos plitimo grandinę – įgyti imunitetą, ką galima padaryti dviem būdais – persirgti COVID-19 arba pasiskiepyti. „Gimdami imuniteto mes neįgyjame šitam virusui“, – pabrėžė S.Čaplinskas. Gimdami imuniteto mes neįgyjame šitam virusui. Jis teigė, kad vakcinacija yra ne vienintelis, bet efektyviausias ir geriausias būdas įgyti imunitetą COVID-19, o tuo pačiu siekti, kad kolektyvinį imunitetą įgytų visuomenė. „Kai atsirado delta atmaina, kuri plinta daug greičiau ir reikia 10 kartų mažesnės viruso dozės, kad įvyktų užsikrėtimas, paskaičiuota, jog norint įgyti kolektyvinį imunitetą, reikia [turėti] arti 90 proc. visos populiacijos, įgijusios imunitetą. Misija neįmanoma, turbūt visi supranta, netgi turint pakankamai skiepų. Kita vertus, kuo daugiau žmonių bus paskiepyta, <...> virusui bus mažiau erdvės plisti“, – dėstė mokslininkas. Dalis žmonių tos priemonės nesilaiko, o nemato kitų galimybių apsisaugoti, užtat virusas ir plinta. Bet taikyti tik vieną priemonę, tai yra vakcinaciją, jo vertinimu, yra neteisinga: „Neteisinga, ypač medicininiu požiūriu, matyti vien tik vieną priemonę, nors ji svarbiausia ir efektyviausia. Vien tik ją propaguoti, tuo labiau kad dalis žmonių tos priemonės nesilaiko, o nemato kitų galimybių apsisaugoti, užtat virusas ir plinta.“ Sako, jog užsidarymas nieko nesprendžia Pasak S.Čaplinsko, siekiant mažinti užsikrėtimų mastą, dera taikyti priemonių visumą. „Kodėl pasiskiepiję žmonės suserga? Todėl, kad nebeužtenka to balanso, kad imunitetas sugebėtų neutralizuoti naujai gaunamą viruso kiekį. Vadinasi, kuo daugiau bus antikūnų, tuo didesnį viruso kiekį [imunitetas] sugebės neutralizuoti. <...> Iš kitos pusės, jei žmonės dėvės medicininę kaukę, laikysis atstumų, vengs situacijų, kur gali prikvėpuoti daug viruso ir viruso pateks mažiau, irgi gali užtekti, kad imunitetas susitvarkytų“, – aiškino virusologas. Bet ar situacija su COVID-19 gali pablogėti tiek, jog vėl tektų grįžti prie uždaro gyvenimo, prie nuotolinio ugdymo? S.Čaplinsko vertinimu, tai būtų netikslinga – esą reikia išmokti gyventi su koronavirusu, nes jis nedings: „Koks tikslas to nuotolinio ugdymo, totalaus karantino, ar nugalėti virusą, ar atitolinti problemos sprendimą? Tik atitolinti problemos sprendimą. Tai kiek mes galime tolinti problemos sprendimą vaikų sąskaita, arba kitų sveikatos problemų sąskaita, psichologine sąskaita. <...> Reikia išmokti gyventi tokiomis sąlygomis – su virusu. Virusas <...> atėjo su visam. Jis niekur nedings.“ Kol kas skaičiuosim sergančius ir mirusius Vėliau, kai visuomenė įgis kolektyvinį imunitetą, viruso savybės, S.Čaplinsko teigimu, keisis – jis primins peršalimą. „Bet kol to nebus, bus taip, kaip dabar – skaičiuosim sergančius, deja, skaičiuosim mirusius“, – pažymėjo virusologas.
Ir tam, anot jo, reikia ruoštis ligoninėse: „Pasiruoškim sveikatos sistemos resursus, pasiruoškim COVID-19 lovas, pasiruoškim pediatrines COVID-19 lovas – vaikučiai irgi serga.“ „Buvo pasirinktas neteisingas naratyvas, kad mes pakentėkim, mes pagyvensim šitą sezoną, pasiskiepysim ir toliau galėsim gyvent, kaip anksčiau“, – pridūrė S.Čaplinskas. Gyventojai, pasak jo, turi keisti savo elgseną ir tam reikia motyvacijos, o jei jos nebus, prievarta esą veiks tik iki tam tikros ribos: „Kitas neteisingas naratyvas, – kad Lietuvoje viskas per kontrolę, per draudimus, per bausmes, o ne per tai, kad žmogus suprastų, kodėl jis turi keisti savo elgesį.“

Источник 15.min/lt

статья от 12.10.2021 года